Paminklas Janiui Čakstei
Jelgava

Žiemgala ir Jelgava vadinamos ikikarinio laikotarpio Latvijos prezidentų lopšiu. Jonas Čakstė, pirmasis Latvijos prezidentas, gimė, mokėsi ir dirbo netoli Jelgavos. Pirmasis jam skirtas skulptoriaus Karlio Jansono bronzos paminklas pastatytas 1931 metais prie Petro akademijos (Academia Petrina). Pok... Skaityti daugiau

 Skulptūra-fontanas „Jelgavos studentas“
Jelgava, J.Čakstes bulvāris

Prie Mituvos tilto stovi Karlio Ylės sukurta bronzinė skulptūra-fontanas „Jelgavos studentas“. Skaityti daugiau

 Paminklas Jelgavos išlaisvintojui „Lačplėsis“
Jelgava, Stacijas parks

Architekto Andrejaus Jansono sukurtas ir 1992 metais atidengtas paminklas stovi aikštėje priešais Jelgavos geležinkelio stotį. Skaityti daugiau

 Atminimo ženklas dainininkei Norai Bumbierei
Jelgava, Skvērs aiz Kultūras nama

2012 metais skvere prie Jelgavos kultūros namų pastatytas atminimo ženklas legendinei latvių dainininkei Norai Bumbierei (1947–1994), kilusiai iš Jelgavos. Skaityti daugiau

Paminklas Adolfui Alunanui
Jelgava, Ā.Alunāna parks

Alunano parke, buvusiose Janio kapinėse, palaidotas Latvijos teatro įkūrėjas Adolfas Alunanas. Skaityti daugiau

Svetbirzė
Jelgava, Kalnciema ceļa un Vecā ceļa krustojums

Atminimo vieta, esanti tarp Kalnciemo ir Senojo kelio, skirta jelgaviškiams, žuvusiems sovietinių represijų laikotarpiu. Skaityti daugiau

 Senamiesčio gatvės kvartalas
Jelgava, Vecpilsētas ielas kvartāls

Šis 18–19 a. medinės architektūros Jelgavos rajonas tik vietos gyventojų rūpesčiu nesudegė Antrojo pasaulinio karo metais. Skaityti daugiau

 Meilės alėja
63005447
Jelgava

Duobelės greitkelio šalikelėje stovi 19-ojo amžiaus paminklas, pasakojantis apie dviejų Kuršo dvaro juristu draugystę. Skaityti daugiau

Tyrelio pelkė ir Kulkosvaidininkų kalnas
Jelgavos kraštas, Valgundes pag.

Vienas iš geriausiai išlikusių Pirmojo pasaulinio karo mūšio laukų Europoje. Čia galima apžiūrėti 1916 metų legendinių Kalėdinių mūšių atminimo vietas: rusų ir vokiečių apkasai, atminimo akmenys latvių šaulių pulko pradinėse pozicijose, atminimo ženklai fronto praveržimo vietose, brolių kapai, pamin... Skaityti daugiau

 Paminklas Jelgavos išlaisvintojams prie Švėtės pagrindinės mokyklos
Jelgavos kraštas

Paminklas skirtas pagerbti Daugavgryvos savanoriams, 1915 metais atrėmusiems vokiečių armijos antpuolį. Skaityti daugiau

 Paminklai 1705 metų Mūrmuižas mūšiui ir žuvusiems švedų kariams
Jelgavos kraštas, Vilces pag.

1705 m. liepos 16 d. Didžiojo Šiaurės karo metais Vilcės seniūnijoje vykusiame Mūrmuižas mūšyje švedai nugalėjo įsiveržėlius rusus. Skaityti daugiau

Piemineklis 1705. gada Mūrmuižas kaujai
Jelgavos kraštas

1935. gadā Latvijas valdība kopā ar zviedriem Mūrmuižas kaujas vietā izveidoja pieminekli (tēlnieks Pēteris Ārendts) ar uzrakstu latviešu un zviedru valodā: "1705. gada 16. jūlijā šajā vietā zviedru karapulki Ādama Ludviga Lēvenhaupa vadībā uzvarēja spēcīgāku ienaidnieku". Mūrmuižas kauja notika 170... Skaityti daugiau

 Krāču Kalnai
63005447
Jelgavos kraštas, Valgundes pagasts un Babītes novada Salas pagasts

I pasaulinio karo metais rusų armija, kurios sudėtyje tuo metu kariavo ir du latvių šaulių padaliniai, Krāču kalnuose buvo įrengusi savo įtvirtinimų liniją. Didžiosios Tīreļu pelkės (dabar Lielais Ķemeru raistas) pietiniame krašte buvo įsitvirtinę vokiečių armijos padaliniai. Skaityti daugiau

 Varelių paminklas
Ozolniekų kraštas

Paminklas skirtas 14-kai žuvusių Latvijos karo mokyklos kadetų, kovojusių su P. Bermonto kariuomene 1919 m. lapkričio mėnesį. Skaityti daugiau

Piemineklis kritušajiem 6. Rīgas kājnieku pulka karavīriem
Ozolniekų kraštas, Jelgavas–Rīgas šosejas malā

1919. gada 17. novembrī pie bijušās Skuju pamatskolas notika kauja ar bermontiešiem, kurā 6. Rīgas kājnieku pulks zaudēja 16 karavīrus. 1922. gadā pulkvedis Mucenieks Jelgavas-Rīgas šosejas malā pie Skuju skolas uzstādīja 3.5 m augstu koka obelisku ar 16 kritušo karavīru vārdiem. Skaityti daugiau

Teteles jeb Tetelmindes „tornītis”
Ozolniekų kraštas, Tetele

Blakus tagadējai Teteles pamatskolai, agrākajā Tetelmindes jeb Teteles muižas parkā, Lielupes krastā slejas kaltu laukakmeņu tornītis. Kopš pagājušā gadsimta 90. gadu sākuma tas ir atjaunots un to vainago dakstiņu jumts. 1998. gadā apstiprinātajā Valsts kultūras pieminekļu sarakstā tas apzīmēts kā T... Skaityti daugiau