Krāču Kalnai

Krāču kalnai yra viena iš Litorinos jūros didžiausių kranto kopų. Jos aukščiausia dalis siekia 29 m virš jūros lygio ir 26 m virš aplinkinių lygumų. Litorinos jūra vadinama Baltijos jūros pirmtaku, kuri buvo maždaug prieš 7000 - 5000 metų.

Tai buvo laikai, kai jūros lygis buvo keliais metrais aukštesnis nei dabar, klimatas buvo šiltesnis ir labai vėjuotas. Litorinos laikais vyko didelis smėlio migravimas jūros krantu iš pietų į vakarus. Smėlį ginė bangos, jūrės tėkmė ir vėjas. Šioje vietoje senoji Litorinos jūra ir jos kranto linija buvo į rytus nuo kopos. Palei kranto liniją susikaupė iš paplūdimo ir vidinių žemių vėjo atneštas smėlis.
Šiuo metu teritorija yra saugoma kaip Litorinos laikų kopų pylimas, nes jis kaip reikšminga geologinė vertybė liudija apie procesus, vykusius senosios jūros kranto zonoje, bei suteikia kraštovaizdžiui vaizdingumo. Krāču kalnai kaip geologinis darinys yra saugomai valstybės nuo 1962 metų. Šiuo metu Litorinos kranto kopų vaizdingiausios dalys yra saugomos kaip gamtinis paminklas "Krāču kalni", teritorija apima net 78 ha plotą.
Kovose kritusiųjų atminimui yra pastatytas paminklas. Kiekvienais metais, lapkričio 11 d. "Lāčplēša dienā" ir lapkričio 18 d. – "Latvijos valstybės paskelbimo diena", šioje vietoje uždegamos žvakės kritusių didvyrių atminimui.

Kovose kritusiųjų atminimui yra pastatytas paminklas.

Jelgavos kraštas, Valgundes pag. un Babītes nov. Salas pag.
63005447
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.